Mūsų adresas:
Verkių g. 5, LT-08218 Vilnius
Tel.: (8~5) 275 10 58
info@kiaules.lt
Lietuviškai  English  Pусский  
Apie musKontaktaiNuorodosSužinok, kaip mane auginaPilni straipsniaiKiauliena: mitai ir tikrovėApie kiaulienąSkelbimaiKainos
Informacija nariams
Kas vykstaNarystė asociacijojeLR TEISĖS AKTAIES TEISĖS AKTAIStatistikaSpaudaVeterinarija
Prisijungimas
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:


Kiaulienos valgymo tradicijos
Kiauliena: mitai ir tikrovė

Dr. Violeta Razmaitė
LVA Gyvulininkystės institutas

            Lietuviai priklauso kiaulieną valgančioms ir ją vertinančioms tautoms, tačiau, nežiūrint to, mūsų krašte apie kiaulieną sklando nemažai gandų ir mitų. Kiaulienos, kaip ir bet kurios kitos mėsos, kokybės sąvoka apima higienines sąlygas ir elgseną su gyvūnais skerdimo metu, skonines savybes, technologinę kokybę bei jos įtaką vartotojų sveikatai.
Labiausiai yra paplitęs mitas, kad kiauliena esą riebi ir todėl priskirtina „nesveikos“ mėsos grupei. Iš tikrųjų kiaulės, be kitų savo biologinių savybių, iš daugelio gyvūnų tarpo skiriasi ir tuo, kad jų kūną dengia storesnis ar plonesnis poodinių riebalų sluoksnis, populiariai vadinamas lašiniais. Mažėjant riebalų paklausai jau apie 40 metų išsivysčiusios kiaulininkystės šalyse vykdoma intensyvi atranka, mažinant kiaulių riebumą, ir dabar daugiausia auginamos žymiai liesesnės kaulės. Jeigu anksčiau kiaulių skerdenose raumenys sudarydavo apie 50% ir netgi mažiau, tai dabar - apie 60% ir dar daugiau.

Atmetus kaulų dalį, skerdenose dar visgi lieka iki 25% lašinių ir kitų riebalų. Sklando taiklus posakis, kad geros šeimininkės rankose iš kiaulės nelieka nieko, išskyrus jos žviegimą. Jeigu žmonės maitintųsi vien tik mėsa, pagal šį posakį būtų suvartojama per daug riebalų. Tačiau net didžiausi mėsos mėgėjai valgo ir kitus produktus, o tinkamai juos pasirinkus, nesunku sumažinti riebalų dalį bendrame maisto davinyje. Be to, nebūtina pirkti visos skerdenos, kai prekiaujama iškapota nugarinės, sprandinės ar nuriebalintų kumpio raumenų mėsa. Todėl vartotojai turi galimybę kiaulieną pasirinkti pagal savo skonį, valgymo įpročius ar sveikatą. Nors, iš vienos pusės, pastebima, kad didėjant raumenų (liesos mėsos) kiekiui skerdenose, gali šiek tiek prastėti kai kurie mėsos technologinės kokybės rodikliai (pH, vandens rišlumas), tačiau šie rodikliai turi įtakos tik mėsos kulinarinėms savybėms. Dabar, kai galima įsigyti bet kokių pageidaujamų kiaulienos dalių, gali būti patenkinami visų vartotojų poreikiai, pradedant sveikos mitybos šalininkais ir baigiant gurmanais. Tik kažkodėl neskubama keisti požiūrio į kiaulieną kaip į tariamai „nesveiką“ produktą. Gal tiesiog trūksta žinių. Plačioji visuomenės dalis mažai skaito mokslinės literatūros, o populiariose visuomenės informavimo priemonėse, labiausiai veikiančiose vartotojų nuomonę ir požiūrį apie kiaulienos kokybę ir jos įtaką sveikatai, ne visada ir ne visi teiginiai sutampa su naujausių tyrimų rezultatais, skelbiamais prestižinių tarptautinių mokslo leidinių publikacijose. Jau senokai pastebėta, kad kiaulienos raumenyse (liesoje kiaulienoje) riebalų yra mažiau negu jautienoje. Kiaulienos nugarinėje yra tik apie 2% ir net mažiau (kas taip pat laikoma neigiama savybe kulinariniu atžvilgiu), o kumpyje – apie 3-4% riebalų. Užsienyje atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad kai kuriuose kiaulių raumenyse cholesterolio yra mažiau negu mėsinių galvijų raumenyse. Kadangi cholesterolio kiekis atskirų individų raumenyse įvairuoja, todėl apibendrintai nurodoma, kad tiek kiaulienoje, tiek ir jautienoje bei paukštienoje cholesterolio kiekis svyruoja tarp 60 ir 70 mg/100g. Taigi, kiaulienoje cholesterolio yra mažiau negu kai kuriuose kituose produktuose, apie kurių įtaką vartotojų sveikatai kažkodėl kalbama gerokai mažiau. Kiaulienos riebaluose esantis sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių santykis žmonių sveikatai yra palankesnis ne tik už šių riebalų rūgščių santykį jautienoje, bet netgi už jų santykį paukštienoje bei triušienoje. Be to, kiaulienoje šį rūgščių santykį galima lengviau keisti ir taikant atitinkamą kiaulių šėrimą. Anksčiau buvo manoma, kad visi sotieji riebalai yra nepageidautini, tačiau naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad viena iš pagrindinių kiaulienos sočiųjų riebalų sudedamųjų dalių – stearino rūgštis - yra ne tik labai svarbi gyvybinėms funkcijoms, bet ir nekenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Kitų nepageidaujamų sočiųjųriebalų rūgščių kitų gyvūnų mėsoje yra netgi daugiau negu kiaulienoje. Žmonių sveikatą neigiamai veikiančių trans riebalų rūgščių kiaulienoje taip pat yra mažiau negu daugelyje kitų produktų. Oponentai gali teigti, kad kiaulienos polinesočiuose riebaluose yra nepalankus omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis, tačiau jį nepalankiu daro ne mažas omega-3 kiekis, kuris visgi yra didesnis negu jautienoje, bet didesnis vienos iš omega-6 rūgščių – linolio - rūgšties kiekis. Nors ši rūgštis taip pat svarbi, bet manoma, kad dideli jos kiekiai gali paskatinti uždegiminius procesus. Tačiau šios riebalų rūgšties, darančios nepalankiu n-6/n-3 santykį kiaulienoje, pagrindinis šaltinis yra ne mėsa, o itin tinkamais laikomi augaliniai riebalai. Be to, šviežia liesa kiauliena yra puikus baltymų, B grupės vitaminų, cinko šaltinis. Tik reikėtų vartoti daugiau natūralios šviežios kiaulienos, o ne perdirbtų netinkamų produktų, tokių kaip įvairios virtos dešrelės, kuriose tikros kiaulienos beveik nėra, ir netikėti, kai teigiama, kad šie produktai prasti, nes esą juose daug kiaulienos.
JAV atlikta analizė parodė, kad 52% apklaustųjų vartotojų Čikagoje atsakė, kad jie, kaip švenčių dovanas vertina ir įvairius maisto produktus. Pusę tokių dovanų sudaro saldumynai, tačiau nurodomi ir vaisiai, mėsa bei jūrų gėrybės. Manau verta į tai atkreipti dėmesį ir mums. Kiauliena tam taip pat labai tiktų. Būtų ne tik saugu vartotojams, bet ir labai gražu pirkti tik Lietuvoje išaugintų kiaulių mėsą. Norint išvengti įvairių konservantų ir kitų nepageidautinų priedų, naudojamų perdirbant mėsą ar siekiant pagerinti prekinę išvaizdą tikslinga būtų kiaules pirkti tiesiai iš jų augintojų ir gaminius ruošti patiems.
 
Sužinok, kaip mane augina!

Topigs Norsvin



Litgenas

Biofabrikas